Apie fondą Straipsniai  
  Organizacijos Faktai, žinios  
  S/Y "Laisvė" Nuorodos  
  STS "Brabander" Rėmėjai  
  Knygos  

   
   
 

"Navigare necesse est,
vivere non est necesse"

"Plaukioti būtina, gyventi nebūtina"

- toks nuo Antikos laikų buvo jūrininkų, drąsių ir sumanių keliautojų, naujų pasaulių atradėjų gyvenimo prasmės supratimas. Žmogui plaukioti jūromis nėra įgimtas instinktas, lyg kokiam ruoniui ar banginiui.  Charlesas Darwinas, vadinamosios darvinistinės rūšių atsiradimo teorijos tėvas,  grįžęs iš beveik penkerius metus trukusios kelionės per jūras ir vandenynus mokslinių tyrimų burlaiviu “Beagle” (1831-1836 m.), desperatiškai paskelbė: “Žmogus plaukia į jūrą tik būtinybės verčiamas”.  Taip bylojo jo liūdna asmeninė patirtis:  vargšui mokslininkui jūra buvo svetima ir pikta stichija, tie keleri plaukiojimo metai jam buvo nesibaigianti kančia, ištisai galavimasis su jį nežmoniškai kamavusia jūros liga. Ir vis dėlto jis plaukiojo iki galo, nepabėgo į pirmą priplauktą krantą! 

Jūra  ieško  riterių

Senų jūrinių tradicijų kraštuose yra savaime suprantama, kad talentus ir užsispyrusius darbštuolius jūrai, kaip ir muzikai, reikia atrasti ir ugdyti nuo mažumės. Antra medalio pusė: dienos ir naktys jūroj, burės, švilpiantis vėjas, siūbuojantis ir bangų užpilamas denis, įmirkusios laivo virvės jaunam žmogui daro kietus ne tik delnus, bet ir charakterį, gydo dvasią, padeda geriau pažinti save, pajusti atsakomybę už save ir tuos, kurie  greta. Kitaip tariant, prie to, ka gera žmogui davė prigimtis, jūra prideda antra tiek. Dar prieš okupaciją žymus mūsų rašytojas, visuomenės veikėjas, jūrinės Lietuvos entuziastas Algirdas Gustaitis ragino lietuviškąją visuomenę labiau domėtis tikruoju jūrišku gyvenimu, kuris, tariant jo žodžiais, “neturi nieko bendra su Palangos pliažo pakikenimais”.

Jūros nebūna per daug

Protingai besitvarkančiose  šalyse, net tokiose, kur kiekvienos šeimos istorija susijusi su jūra bei jūreivyste ir jūrinės tradicijos perduodamos, kaip sakoma, su motinos pienu,  veikia plati, struktūriškai organizuota jaunosios kartos jūrinio ugdymo sistema (čia jau nekalbama apie profesinio lavinimo sritį, specialistų rengimą įvairiausioms jūros ir su ja susijusioms kranto profesijoms). Šiuo darbu rūpinasi ir valstybė, teikdama finansinę ar kitokią turtinę paramą, teisines privilegijas bei lengvatas, ir visuomenė per įvairias asociacijas, karitatyvines organizacijas, fondus, ir privatūs mecenatai, laivų savininkai, jūros verslo įmonės  bei kt. Apie tai daugiau – puslapyje ORGANIZACIJOS.