Pradžia |  Apie fondą  |  Organizacijos  |  S/Y "Laisvė"  |  STS "Brabander"  |  Knygos  |  Straipsniai  |  Nuorodos  |  Rėmėjai 
  Mokyklos po burėmis
 

           

                 Burlaivių istorija nesibaigia

                 XX amžiuje burlaiviai nebeteko reikšmės jūrų ūkyje,  nors kai kur pasaulyje artimam susiekimui ar žūklei dar ir dabar tebenaudojami tradiciniai, sakytum, “etnografiniai” burlaiviai. Tačiau mokant, lavinant, grūdinant ir rengiant jūrų tarnybai būsimus kapitonus, laivavedžius, jūrų karininkus nėra geresnės praktinės mokyklos kaip burlaiviai. Šiems tikslams garbingai ir išdidžiai iki šiol tarnauja daug dešimtmečių plaukiojantys laivai veteranai, statomi ir nauji dideli mokomieji burlaiviai. (Plačiau apie tai – publikacija “Burlaiviai – akademijos” skyriuje “Straipsniai”.)

1938 m.  Stokholme surengtas pirmasis mokomųjų burlaivių sąskrydis-regata, įsteigta Šiaurės Europos mokomųjų burlaivių sąjunga, kurioje buvo atstovaujamos 6 Baltijos jūros šalys ir Norvegija. (Tam impulsą bene bus davusi 1936 m. Prancūzijoje įkurta ir netrukus tarptautine tapusi bei iki šiol gyvuojanti prestižinė kapitonų draugija Amicale Internationale des Capitaines au Long Course Cap-Horniers, kurios nariai gali būti tik Horno ragą prekybiniais burlaiviais apiplaukę kapitonai). Gerą pradžią sunaikino karas,  jo metu žuvo daug burlaivių.  Tik 10 metų po karo britų admiraliteto iniciatyva darbas atgijo, buvo įkurta Mokomųjų burlaivių asociacija STA (Sail Training Association), 1956 m. surengtas pirmasis susitikimas ir  750 mylių regata nuo Tor Bay įlankos P.Anglijoj  iki  Lisabonos, joje dalyvavo 22 burlaiviai iš 11 šalių. Nutarta tokius sąskrydžius rengti kas  dveji metai. 1958 m. lenktynėse iš Bresto (Prancūzijoj) iki La Korunjos (Ispanijoj) plaukė 17 laivų iš 12 šalių – nedaug, palyginus su pastarųjų metų skaičiais. Dabartinėse  regatose plaukia ne tik jūrininkų profesionalų rengimui, bet ir visuomeniniams tikslams tarnaujantys mokomieji burlaiviai.

 

         “Cutty Sark” regatos

 Nuo 8-ojo dešimtmečio jau kasmet STA rengiami tokie burių festivaliai išgarsėjo “Cutty Sark” regatų vardu. “Cutty Sark” – tai istorinis  1869 m. pastatytas anglų kliperis; jis plaukiojo arbatos ir Australijos vilnos gabenimo keliais, 1936 –1949 m. tarnavo kadetų mokymui, dabar stovi Grinviče, sausame doke, kaip muziejinis laivas. “Cutty Sark” – ir populiaraus škotiško viskio prekinis ženklas; jį gaminanti firma Berry Bros&Rudd 30 metų buvo STA (nuo 1995 m. ISTA – su pridėtu atributu International…) regatų didžioji rėmėja. 2002 m. Berry Bros&Rudd paskelbė savo paramos misiją baigianti. 2002 m. ir ISTA asociaciją pakeitė nauja organizacija STI (Sail Training International), kuri tęsia ir plečia savo pirmtakės darbo barus, pradėjo leisti specialų burlaivių ir jaunimo ugdymo temai skirtą žurnalą “Tall Ships and Sail Training International”.

STI narės yra 20 nacionalinių organizacijų Amerikoje, Australijoje, bet daugiausia Europoje; mūsų kaimynės Latvija, Lenkija, Rusija irgi yra STI narės, bet Lietuva joje, deja, neatstovaujama.

 

 Griežtos taisyklės ir fantastiškos  šventės

  Per kone pusę šimtmečio didžiųjų burlaivių regatos įgijo pastovią sistemą. Kasmet regatos rengiamos kitose jūrose, tačiau jos visur vyksta trijose atkarpose tarp keturių skirtingų valstybių uostų. Esminė sąlyga dalyviams – kad ne mažiau nei pusė įgulos būtų jaunimas nuo 15 iki 25 metų, nesvarbu jų jūrinis “stažas” ir ateities ketinimai. Dalyvauti gali bet kokio tipo ir amžiaus burlaiviai, kurių ilgis ties vandens linija ne mažesnis nei 9,14 m. Bet laivų parengimo saugiam plaukiojimui reikalavimai griežti.

Pagal dydį, burinę aprangą ir amžių laivai skirstomi į kelias klases ir divizionus: A I – laivai skersinėm burėm ilgesni nei 36,6 m (matuojant vandens liniją) ir išilginėm burėm ilgesni nei 48,8 m, A II – tr:umpesni nei 36,6 m skersaburiai laivai, B – išilgaburiai laivai nuo 30,5 iki 48,8 m ilgio, C klasėje – visi trumpesni nei 30,5 m išilgaburiai laivai: C I divizione  - gafeliniai ir kiti, statyti iki 1939 m., C II – su bermudinėm burėm, lenktynėse plaukiantys be spinakerių (pūslės pavidalo pavėjinė burė), C III – naudojantys ir spinakerius.

Kaip taisyklė, pirmasis “Cutty Sark”-Tall Ships' Races regatos etapas – lenktynės tarp dviejų uostų, antrasis – laisvas perplaukimas į kitą uostą, kurio metu laivai plaukia kaip kam patinka, keičiasi įgulų nariais ir pan., trečiasis – vėl lenktynės į paskutinį uostą. Kiekviename uoste 4 dienas vyksta šventė – susitikimai, priėmimai, jūrinio folkloro ir kitokios muzikos koncertai, dalyvių eisenos, sporto varžybos ir kitokios iškilmės vėliavėlių girliandomis papuoštų šimtų stiebų fone. Kiekvienąsyk šventę apvainikuoja uostą paliekančių ir į jūrą išplaukiančių burlaivių paradas. Pasigėrėti tokiais reginiais į uostamiesčių krantines ir jūros pakrantes suplaukia dešimtys ir šimtai tūkstančių žmonių.

 

         Klaipėda lieka nuošalyje

  Uostamiesčiai varžosi dėl privilegijos priimti tą burinį laivyną ir organizuoti turiningą šventės programą regatos dalyviams – laivų įgulų vadovybei, jaunimui, visuomenei, svečiams. 2003 m. ši garbė ir atsakomybė buvo patikėta Baltijos jūros uostamiesčiams Gdynei, Turku, Rygai ir Travemiundei (Liubekui);  2004 m. STI mokomųjų burlaivių regata vyko toliau nuo mūsų -  Šiaurės jūroje tarp Belgijos, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos uostų, dar po metų – tarp Airijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos uostų. Apie šias regatas daugiau informacijos skyriuje “Naujienos”.

Tik 2007 m. regata vėl vyks Baltijos jūroje. Gal ji pasieks ir Klaipėdą? Vargu. Praeityje tai jau buvo siūlyta “Cutty Sark” regatos rengėjams, tačiau Klaipėdos uoste nėra sąlygų tinkamai priimti tokį laivyną, ir uostas su miestu neturi pakankamo organiško ryšio. Tai iš dalies sovietinių laikų palikimas, kai miestas ir uostas plėtojosi kas sau; uosto ir įvairių jo įmonių teritorija, atitverta nuo miesto ir fizine, ir administracine-politine siena, nebuvo  Klaipėdai ir visai Lietuvai tarnaujantys laisvi vartai į pasaulį, o uždara išimtinė SSRS didžiavalstybinių interesų zona. Ryšiai su išoriniu pasauliu buvo suvaržyti, kontroliuojami ir sekami; dabartinė jaunoji karta jau nepamena laikų, kai buvo uždrausta net prieiti prie jūros kranto, išskyrus maudymosi paplūdimius dienos metu.

Matyt, tai paliko pėdsaką ir mūsų mąstysenoje. STI propaguojama idėja artinti jaunimą prie jūros ir vienyti į įvairiatautę bures pamilusiųjų bendruomenę Lietuvoje  dar nesulaukia didesnio atgarsio. Gal karštesnę kibirkštėlę pamažėl įžiebs nuo 2005 m. kasmet paeiliui keliuose Baltijos uostuose rengiamas  keliaujantis senųjų burlaivių festivalis "Baltic Sail"?  Klaipėdoje jo etapas sutampa su tradicine Jūros švente, kuri "tradiciškai" daugiau garsinosi alumi, negu jūra ir laivais. "Baltic Sail" nesutraukia  daug dalyvių; bet ir kelių didesnių burlaivų atplaukimas į Klaipėdą - malonus įvykis.

 

         Idėjos, laivai, darbai

  STA narės – nacionalinės mokomojo buriavimo asociacijos,  vykdydamos savo labdaringą misiją, vadovaujasi vienodomis  gairėmis. Jos siekia duoti jaunimui praktinių tradicinės jūreivystės įgūdžių, supratimą apie burių valdymą, navigaciją, įgulos darbus plaukiojimų metu, saugumą jūroje, laivo priežiūrą, bet tikrasis tikslas yra daug toliau:  ši patirtis yra kelias jaunam žmogui geriau pažinti save, susidūrus jūroje su naujais tiek fiziniais, tiek emociniais iššūkiais, atrasti savyje dar neatsiskleidusių jėgų ir sugebėjimų, išmokti veikti vienalytėje komandoje, jausti ir vertinti greta esantį, su kuriuo esi susijęs bendra atsakomybe ir bendra rizika, nesvarbu, iš kokios socialinės ar kultūrinės  aplinkos jis būtų.

Pačiais laivais disponuoja ir realias programas vykdo įvairios draugijos, klubai, fondai, mokyklos, universitetai, visuomeninės organizacijos, valstybinės ar savivaldybių įstaigos, privatūs laivų savininkai, net religinės bendruomenės.  Pvz.,  Didžiosios Britanijos mokomojo buriavimo asuociacija ASTO (Association of Sail Training Organizations) vienija 29 organizacijas,  turi daugiau kaip 40 laivų – nuo šiuolaikinio tipo jachtų iki 100 t vandentalpos brigų ”Leopold Muller”, “Prince William”. Vokiečių STAG (Sail Training Association Germany) turi 50 laivų nuo 12 iki 64 m ilgio, daugiau kaip pusė iš jų  didesni nei 30 m ilgio, šio laivyno pažiba – tristiebė barka “Alexander von Humboldt”.

 

         Jūros nuotykis – ne pramogėlei

 STI organizacijų programos, suprantama, susietos su plaukiojimais jūroje  (pvz., švedų SSKS fondo burlaivių – 1900 m. statyto “Gratia”, 1903 m. “Gratitude” ir pagal pastarojo brėžinius 1981 m. statyto “Atlantica” mokomosios kelionės trunka nuo 10 iki 15 dienų, per metus vien šiais trim laivais jūron išplaukia apie 350 vaikinų ir merginų). Tų kelionių turinys būna įvairus, kai kurios organizacijos vykdo specializuotas aukšto lygio programas. Vokiečių 1996 m. įkurta “Verein Jugendsegeln e.V.” , naudojanti 2 senus skūnerius “Carola” (1900 m., 25 m ilgio) ir “Zuversicht” (1905 m., 30 m ilgio) rengia jaunimui ekologines ekspedicijas, kurioms jūros aplinkos tyrinėjimų ir matavimų programą parengė biologijos studentai. Amerikiečių  ASTA (American Sail Training Association) narė “Ocean Classroom”  savo keliones sieja su labai plataus spektro marininstinių disciplinų temomis – literatūros, meno, istorijos ir kitų humanitarinių mokslų, taikomosios jūrinės matematikos bei fizikos ir kt.; organizacija palaiko partnerystės ryšius su mokyklomis, kolegijomis, muziejais, mokslo įstaigomis, jos trys laivai – “Spirit of Massachusetts” (1889 m. žvejybos skūnerio replika, statyta 1984 m.), “Harvey Gamage” (1973 m. pastatyta XIX a. pabaigos pakrančių skūnerio replika) ir ”Lettie G.Howard” (į mokomąjį pertvarkytas autentiškas 1893 m. žvejybos skūneris, Niujorko “South Street Seaport” laivybos muziejaus nuosavybė) plaukioja nuo Bostono iki Venesuelos. Kita ASTA narė – “Sea Education Association” – glaudžiai bendradarbiauja su Bostono universitetu, rengia rimtas ekspedicijas studentams 40 m burlaiviais “Westward” ir “Corwith Cramer”, kurie aprūpinti įvairia technika ir laboratorine įranga kaip tikri mokslinių tyrimų laivai.

 

          Pinigai ir mecenatai

                  Burlaivius eksploatuoti ir išlaikyti brangu, tad ir kelionės jais net specialiomis lengvatinėmis kainomis jaunimui, mūsų akimis žiūrint, kainuoja nepigiai. Daugelis organizacijų turi savus lėšų fondus neturtingo jaunimo kelionėms finansuoti. Svarbiausias to mokomojo laivyno pajamų šaltinis – aukos, savanoriški rėmėjų įnašai, įvairių fondų subsidijos, daugeliu atvejų valstybės ar vietinės savivaldos biudžeto parama.

Štai Airijos vyriausybė 1961 m. nupirko 1905 m. statytą brigantiną ”Asgard II”, įkūrė komitetą Coiste An Asgard rūpintis jo naudojimu Airijos jaunimo labui. Danų tristiebė fregata “Danmark” , kuria, be 16 profesionalų įgulos, gali plaukti 80 praktikantų – valstybės nuosavybė, laivas pirmiausia tarnauja jaunimui rengti karjerai prekybos laivyne. Norvegų fregata “Christian Radich”, kuria seniau  plaukiodavo tik karo laivyno kadetai, dabar tarnauja platesnio jaunimo poreikiams, laivu rūpinasi ir iš dalies finansuoja (kartu su C.R. fondu) šalies Kultūros departamentas. Grakšti ir eikli fregata “Stad Amsterdam”  - Olandijos sostinės nuosavybė, laivui statyti buvo pasitelktas  miesto “antrarūšis” jaunimas – bedarbiai, metusieji mokyklas. Du iš trijų  Bremeno (Vokietijoje) draugijos “Navigator Sail Training e.V.”  mokomųjų  burlaivių pastatė irgi jaunimas iš bedarbių – 1992 m. skūnerį “Wegewind”, 2000 m. “Anne Margaretha”, statytojai  gerai įsisavino jau beveik užmirštas senojo laivų statybos meno paslaptis.

Mums, ko gera, rūpinimasis senovišku buriniu laivynu atrodytų kažkoks nerimtas žaidimas egzotika ir pinigų švaistymas. Tačiau vakarų šalių valdžios ir visuomenės dėmesys šiai veiklai išmintingas ir  toliaregiškas, nes tai yra unikalus įnašas į jūrinės valstybės ateitį, jos vykdomą jaunimo, socialinę, kultūrinę politiką.

 

                                                                                                                                Kilo minčių? Rašyk tinklas@laisvojijura.lt

 

 







Kliperio "Cutty Sark" planas





"Anna Rogde" - tebeplaukiojantis norvegų skūneris, metais senesnis už kliperį "Cutty Sark" (1868), 1978 ir 1986 m. restauruotas remiant Norvegijos Kultūros tarybai bei Aplinkos departamentui; Harstado m. kultūros centro nuosavybė





"Verein Jugendsegeln e.V" (Vokietija)draugijos mokomasis laivas "Carola"





"Jolie Brise" - 1913 m. locų kuteris, dabar Dauntsio (Anglijoje) mokyklos buriavimo klubo laivas





Barka "Alexander von Humboldt" - Vokietijos mokomojo buriavimo asociacijos fondo (DSST) didžiausias laivas





"Georg Stage" - G.Stagės memorialinio fondo (Danija) mokomasis laivas





"Westwards" - ASTA draugijos "Sea Education Association" mokomasis-tyrimų burlaivis





Fregata "Stad Amsterdam", pastatyta jaunimo - ilgalaikių bedarbių


grįžti